- skardis
- 1 skar̃dis sm. (2) DŽ, NdŽ, Kal, Tl, skardỹs (4) Rtr, BŽ219, VĮ, Kv, Vvr, skardìs sf. (4) NdŽ 1. I, RtŽ, G108, M, VĮ, BŽ219, GTŽ status šlaitas, krantas, stati atkalnė: Nugriuvęs kalnas, be vejos, nuskardęs vadinas skar̃dis J. Į skar̃dį led įsikabinau, įlipau J. Pri upės kokie skar̃džiai būs Šts. Parvažiavęs par upę, važiuok į skar̃dį J.Jabl. Upės skar̃džiais eiti Als. Vietoms skar̃džiai į ežerą kriste krimta – baugu regėti Plt. Skardžiaĩ dideli pry Tauragės Grd. Aukščiausi skardžiaĩ, kaip nu stogo reik leisties Užv. Tokie skar̃džiai, kad nė su vežimu negali įvažiuoti Vn. Pry Vėžaus y[ra] baisiausis skardỹs – baugu i nuvažiuoti nu ano su arkliais Šll. Kalnai, pakalnės, skardžiaĩ – žemės prastos DūnŽ. Sugavau vėgėlę i tujau išmečiau ant skar̃džio Slnt. Beidamas [vilkas] nu staigio skar̃džio nukrito ir į upę nurietėjo PP28. Aš bežiopsodamas su savo klumpiais šliūkšt paslydau, bir bir nu skardžio rietėjau M.Valanč. Vokyčiai ant skardžiais upės parioglino taranus S.Dauk. Nuritinti akmenį nuo skar̃džio NdŽ. Skar̃džiais nusmukti NdŽ. Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo Žem. Nuo savo skardies pradėjo pūškomis šaudyti į tautorius, kurie netverdami atsitraukė nuo antros skardies S.Dauk. Vanduo upeliu teatbėga per tvenkinį ir kriokliu krenta nuo skardies į upę Vaižg. O štai visas pulkas kiaulių skubiai nuog skardžio įsimetė mariosna ir pagaišo vandenyje GNMt8,32. Žalio[je] lankelė[je] juoda upelė, ant skardžiu guliau, ant skardžiu kėliau, ant skardžio pašaleliu muno lizdelis D1. Skardẽly guliau, skardẽly kėliau, žilvyčių krūme lizdelį kroviau JD778. 2. GTŽ geogr. iškyšulys, pakopa, terasa.
Dictionary of the Lithuanian Language.